Tyrimai ir analizės ​

VU SA Pirmo kurso studentų (-čių) integracijos į Universitetą tyrimas (pirma dalis) ​

Tyrimo tikslas: Šiuo tyrimu siekta išsiaiškinti Universiteto ir VU SA vykdomų veiklų efektyvumą bei įsitraukimą į sėkmingą pirmakursių integraciją.

Kas buvo tiriama: Pirmo kurso BA ir MA, tiek vietinių, tiek užsienio, studentų (-čių) integracijos į Universitetą sėkmingumas

Tyrimas atliktas: 2022 m. spalio 3–30 d.

Svarbiausios tyrimo išvados ​

1. Atliktas tyrimas parodė, kad 61 proc. dalyvavusių VU #StudentAUK 2022 veiklose studentų (-čių) jaučiasi universiteto dalimi, tuo tarpų tik iš visų nedalyvavusių šiose veiklose studentų (-čių) tik tik 47 proc. jaučiasi universiteto bendruomenės dalimi. Dėl to būtina sukurti erdvę ir galimybes pirmakursiams (-ėms) pažinti ne tik savo padalinį, bet ir Universitetą - tam reikia visų padalinių lankstumo ir iš anksto pasirengto ir logistiškai apdėlioto integracijos veiklų tinklelio.
2. Visų apklaustųjų duomenimis, vu.lt puslapyje nesilanko tik 10 proc. studentų (-čių), o tuo tarpu net 64 proc. pažymėjo, kad nesilanko studentauk.vu.lt puslapyje, 58 proc. nesilanko vusa.lt puslapyje, nors ir studentauk.vu.lt ir vusa.lt puslapius vertina, kaip naudingus (daugiau nei 50 proc. pažymėjo, kad puslapis "Naudingas" ir "Labai naudingas"). Tyrimas taip pat parodė, kad informacijos juos studentai (-tės) ieškojo įstojus ir pirmąją studijų savaitę. Todėl studentauk.vu.lt puslapį svarbu įtraukti į VU pagrindinio puslapio (vu.lt) polapius/ informacinę juostą, taip pat sukurti nuorodas į VU SA puslapius, kad studentai (-ės) galėtų lengviau naviguoti ir pasiekti jiems (-oms) aktualią informaciją iš patikimų šaltinių;
3. Lyginant pirmakursių integracijos tyrimų duomenis pastaruosius penkerius metus, pastebima, kad studentų (-čių) jausena universitete prastėja: 2018 m. iš visų apklaustųjų, 82 proc. žymėjo, kad universitete jaučiasi "gerai" ir "labai gerai", tuo tarpu 2022 m. "gerai" ir "labai gerai" besijaučiančių pirmo kurso studentų (-čių) yra tik 75 proc. Būtina atkreipti dėmesį į prastėjančią studentų (-čių) jauseną, išsiaiškinti jos priežastis bei skirti daugiau dėmesio jos gerinimui;
4. 59 proc. visų apklaustųjų buvo baigę mokyklą didmiesčiuose, 28 proc. kituose miesto/rajono centruose ir tik 11 proc. kaimo/rajono vietovėje, tuo tarpu pirmakursių stovykloje dėl didelės stovyklos kainos daugiausiai negalėjusių dalyvauti yra būtent iš kaimo/rajono vietovės (25 proc.). Baigusių mokyklą didmiestyje 15 proc., kituose miesto/rajono centruose 18 proc. Respondentų, kurie nedalyvavo pirmakursių stovyklose, kaip to priežastį žymėjo didelę stovyklos kainą. Siekiant užtikrinti pirmakursių stovyklų prieinamumą, būtina užtikrinti didesnį stovyklų išorinį finansavimą bei kurti daugiau finansinės pagalbos priemonių studentams (-ėms) nuo pat studijų pradžios universitete.
5. Iš 11 proc. BA pirmakursių studentų pažymėjusių, jog studijuoja ne pirmą kartą, net 48 proc. žymėjo, kad prieš tai studijavo Vilniaus universitete, todėl studijų nutraukimo metu būtina skirti daugiau dėmesio studentų (-čių) konsultacijoms dėl galimybių pasikeisti padalinį, studijų programą, studijų kryptį pačiame Vilniaus universitete.

VU SA Bendruomenės tyrimas ​

Šios kadencijos metu buvo atliktas VU SA Bendruomenės tyrimas, kurio tikslas buvo pamatuoti Organizacijos narių įsitraukimą į VU SA veiklas ir išsiaiškinti priežastis, kas skatina jų (ne)įsitraukimą. Tyrimas buvo atliekamas 2023 m. vasario–kovo mėn., jame turėjo galimybę dalyvauti visi (-os) Organizacijos nariai (-ės). Šio tyrimo metu gauti rezultatai bus naudojami tobulinant VU SA vidaus procesus.

VU SA CO2 pėdsako tyrimas ​

Šių metų VU SA Biuro-Tarybos išvažiavimo metu priimtas sprendimas matuoti VU SA paliekamą CO2 pėdsaką. Procesui užtikrinti sudaryta Tarybos darbo grupė, kurios turi atsakomybių ribos apėmė CO2 pėdsako skaičiavimo metodologijos ir plano, kaip vyks matavimas, parengimą. Darbo grupėje diskutuota, kaip bus skaičiuojamas anglies dioksido pėdsakas retrospektyviai, siekiant įvertinti šios kadencijos laikotarpį ir kokius būdus organizacija galėtų pasitelkti einamuoju laiku ateityje bei sudarytas organizacijos veiklų, kurias apimtų matavimas, sąrašas. VU SA Taryboje nutarta, kad skačiavimo parametrai apims turimų įrenginių sunaudojamą energiją, įvairių transporto priemonių išskiriamą CO2, atliekų kiekio skaičiavimą. Surinkus visų organizacijos darinių veikloje išskiriamą anglies dioksido kiekį, darbo grupė pateiks rekomendacijas, kokius procesus ir kaip VU SA reikėtų organizuoti kitaip, kad veikdami studentų (-čių) labui būtumėme mažiau žalingi planetai.

Socialinės dimensijos aukštajame moksle priemonės: efektyvumas ir taikymas Lietuvoje ​

Siekiant socialinės dimensijos aukštajame moksle įgyvendinimo Lietuvoje, atlikta socialinės dimensijos priemonių, taikomų švietimo sistemose užsienio valstybėse, analizė, apimanti geriausias kitų užsienio šalių praktikas, jų efektyvumą bei, tuo remiantis, pateikti siūlymai, kurie būtų galimi pritaikyti Lietuvos kontekste.

Pagrindinės rekomendacijos ​

1. Užtikrinti alternatyvų patekimą į aukštąjį mokslą bei akademinę pagalbą žemos socioekonominės padėties bei negalią turintiems moksleiviams. Šiuo metu dar neįsigaliojusiame Mokslo ir studijų įstatyme alternatyvus kelias Lietuvoje atsiranda, tačiau nėra numatytos aplinkybės akademinės pagalbos suteikimui;
2. Studijų procese plėtoti finansinės paramos galimybes, atnaujinant paskolų sistemą, ją padarant lankstesne, numatant lengvatines grąžinimo sąlygas labiau pažeidžiamoms grupėms;
3. Apjungti studentams su negalia skiriamą finansinę paramą, ją susieti su studento iš negalios kylančiais poreikiais ir individualizuoti;
4. Numatyti finansavimo ir pradėti inicijuoti programas, kurios sistemiškai apimtų daugiau nei vieną socialinės dimensijos lygmenį – nuo pasirengimo studijoms, tikslingo bendradarbiavimo su bendrojo ugdymo sistemos dalyviais, paramos stojimo procese iki pagalbos jau studijuojantiesiems;
5. Vyresnio amžiaus stojantiesiems užtikrinti tinkamą informavimą apie stojimo procesus;
6. Užtikrinti didesnį pačių aukštųjų mokyklų suinterersuotumą užtikrinti socialinės dimensijos tobulinimą institucijos lygmeniu.

Visos šios priemonės negali veikti pavieniui ir be papildomo suinteresuotų šalių įsitraukimo, tai, šalia nuoseklaus skiriamo finansavimo, nuolatinės situacijos stebėsenos ir duomenų rinkimo, yra būtina sąlyga.